Ambasadorius
Skelbimai
Naudingos nuorodos
Vertinimas ir stebėsena
اخبار > Nouruz – gamtos atgimimo šventė, senoji Irano tradicija


  چاپ        ارسال به دوست

Nouruz – gamtos atgimimo šventė, senoji Irano tradicija

 

Nouruz - gamtos atgimimo šventė, senoji Irano tradicija

Nouruz - tai viena iš seniausių Irano ir daugelio kitų Irano kultūros ir civilizacijos regiono valstybių (kartu su daugiau nei 300 milijonų žmonių) švenčių. Jos pavadinimą sudaro du žodžiai - nou ir ruz, - reiškiantys naują dieną. Kiekvienas metais švenčiama atėjus pavasariui, apytikriai kovo 21d. Irane ir Afganistane, kur naudojamas saulės hidžros kalendorius, ši šventė laikoma Naujųjų metų pradžia. Tuo metu skelbiamos oficialios atostogos.

Senuosiuose Irano tekstuose, pavyzdžiui Ferdousi „Šahnameh", Nouruz atsiradimas siejamas su pirmuoju Irano karaliumi Džamšidu, tačiau tikrai žinoma, kad Nouruz tapo valstybine imperijos švente 538m.pr.Kr., Kyro II, Achamenidų dinastijos įkūrėjo, valdymo metu.

Darijaus I valdymo laikais Nouruz buvo rengiama Persepolio rūmuose. Achamenidų karaliai tą dieną ne tik įsakydavo išvalyti visas viešas vietas ar paaukštindavo kareivius, bet ir laikydavosi tradicijos suteikti malonę nuteistiesiems ir kaliniams. Sasanidų laikais Nouruz metu žmonės lankydavo karalių, išpasakodavo jam savo sunkumus, kuriuos karalius jiems padėdavo išspręsti. Pasakojama, kad Ardaširo Papakano, Sasanidų dinastijos įkūrėjo ir Romos imperatoriaus kariuomenės sutriuškintojo, įsakymu Romos teritorijoje šventė taip pat būdavo rengiama.

Dabar Nouruz taip pat švenčiame Afganistane, Tadžikistane, Azerbaidžane, Turkmėnistane, Kazachstane, Tatarstane, Sudane, Zanzibare, Indijoje, Pakistane, Bangladeše, Butane, Nepale ir Tibete, daugelyje vietų Viduriniuosiuose Rytuose, Balkanuose, Kaukaze, kai kur Kinijoje ir Šiaurės Amerikoje.

Nouruz tradicijos ir papročiai Irane

Hadži Firuz

 Hadži Firuz yra tarsi šventės šauklys (panašiai kaip Kalėdų senelis krikščionių tradicijose). Artėjant Nouruz, jis pasirodo miesto gatvėse ir gatvelėse. Hadži Firuz - tai žmogus juodu veidu ir raudonais rūbais bei raudona smaila kepuraite, jis šokdamas ir grodamas žvangučiais bei būgneliu klajoja miesto gatvėmis, krečia įvairias linksmybes ir pokštus. Sakoma, kad juodas Hadži Firuz veidas rodo tai, kad jis sugrįžo iš mirusiųjų žemės.

 

Šventinės staltiesės tiesimas ir „haft sin“

Senovės iraniečiams skaičius „septyni“ (persiškai haft) buvo šventas. Jų tikėjimu, buvo 7 dangūs, 7 žemės ir 7 planetos, taip pat septynios žvaigždės (Venera (Zohre), Jupiteris (Moštari), Merkurijus (Atarod), Saturnas (Zohal), Marsas (Merich), Žemė (Zamin) ir Saulė (Choršid)), savaitę taip pat sudaro septynios dienos. Iraniečiai visą farvardino mėnesį (pirmasis Irano kalendoriaus mėnuo, trunkantis nuo kovo 21 iki balandžio 20d.) savo namus puošia lemputėmis, uždega žvakes ir degina smilkalus. Taip pat paruošia nedidelį padėklą ar staltiesę ir ant jų išdėlioja septynis daiktus, kurių pavadinimai prasideda „s“ raide (persų kalboje ši raidė vadinama „sin“):

1. Žalumynai (sabzeh) – gimimo, augimo ir laimės simbolis;

2. Actas (serke) – linksmybės ir tyrumo simbolis;

3. Samanu (patiekalas iš kviečių daigų) – augimo ir klestėjimo simbolis;

4. Obuolys (sib) – rojaus vaisius ir gimimo simbolis;

5. Česnakas (sir) – staltiesės sargas ir pasižymi gydančiomis savybėmis;

6. Žagrenis (somagh) – gyvenimo skonio simbolis;

7. Siauralapio žilakrūmio vaisiai (sendžed) - meilės ir įsimylėjimo simbolis. Taip pat kartais vietoje vieno iš šių dalyko dedamos monetos (sekeh) kaip klestėjimo ir turto ženklas.

Šventoji knyga

Taip pat greta minėtų dalykų senaisiais laikais būdavo dedama Avesta, dabar – Koranas, o krikščionys galėtų dėti Bibliją. Knygos buvimas ant staltiesės yra gausos, klestėjimo ženklas.

Šalia „haft sin“ ir Korano ant staltiesės dedami ir kiti daiktai bei maisto patiekalai: žvakė ir veidrodis, kurie yra šviesos ir skaidrumo simboliai, vanduo kaip gyvybės ir gyvenimo simbolis, išmarginti kiaušiniai kaip vaisingumo ir gimimo simbolis, gyvos auksinės žuvelės – gyvybingumo ir energingumo simbolis. Taip pat riešutai, džiovinti vaisiai, saldumynai, kuriais vaišinami svečiai.

Namų tvarkymas

Tai vienas pagrindinių naujametinių papročių, kurio laikomasi daugelyje Nouruz švenčiančių vietų. Likus kelioms dienoms iki ateinant Nouruz, išgražinami visi namai, nušluostomos dulkės nuo kiekvieno daikto, viskas išplaunama ir sutvarkoma.

Čaršanbe-suri

Tai ugnies degimo paprotys, susiformavęs senovėje ir būdingas daugeliui iraniškosios kultūros paliestų kraštų. Irane paskutinio metų trečiadienio naktį degama ugnis, laidomi fejerverkai, kuriami laužai. Toks paprotys vadinamas čaršanbe-suri, kas reikštų raudonąjį trečiadienį (čaršanbe yra ketvirtoji musulmonų savaitės diena, pas mus atitinkanti trečiadienį, o suri reiškia raudona). Ta proga uždegami dideli laužai, per kuriuos šokinėja žmones dažnai deklamuodami šias eiles, skirtas ugniai: „mano geltonumas tau, tavo raudonumas man (zardiye man az to, sorchiye to az man)“. Šiomis eilėmis siekiama save apvalyti, tam kad ugnis visas blyškias ligų ir sunkumų spalvas sudegintų ir vietoj jų suteiktų savo raudonumą, šilumą, jėgą.

Nouruz patiekalai

 Vienas svarbiausių Nouruz patiekalų yra samanu (gaminama iš kviečių daigų). Jo gaminimui dažniausiai susirenka visos giminės, kaimynų moterys ir merginos bei laikydamosis specialių papročių užsiima šio šventinio patiekalo ruošimu. Naujųjų metų išvakarėse ruošiama plovas su žalumynais ir žuvis. Tai taip pat vienas pagrindinių Nouruz patiekalų ne tik Irane, bet ir daugelyje kaimyninių valstybių.

Svečiavimasis

Tai taip pat svarbus Nouruz paprotys, kurio mielai laikomasi daugelyje kraštų. Galioja nerašyta taisyklė, kad jaunesnieji lanko vyresniuosius, o šie ta proga dovanoja dovanas, dažniausiai pinigus. Kai kuriose Irano vietovėse šventės metu taip pat prisimenami mirusieji, lankomi jų kapai.

Sporto varžybos

Nouruz proga rengiamos viešos sporto varžybos miestų ar kaimų gatvėse. Tai dar vienas šventės paprotys būdingas Iranui ir kai kurioms kitoms valstybėms. Į sportinę šventės programą įeina imtynės, jodinėjimas, o Afganistane kaip rungtis pjaunama ožka.

 

Barškinimas šaukštais

Tai labiau senovinė tradicija, kai jaunos merginos ir vaikinai užsidengdavo savo veidus, kad niekas jų neatpažintų, ir su šaukštais ir dubenėliais eidavo į savo draugų ar kaimynų namus. Namų šeimininkai išgirdę prie savo durų šaukštų ir dubenėlių barškinimą atverdavo jas ir jaunuolių ir merginų dubenėlius pripildydavo šokoladu, saldumynais ar monetomis. Merginos taip pat tikėdavosi, kad taip greičiau ištekės. Kai kuriose vietovėse šventės išvakarėse ar pačią šventės dieną taip pat buvo laistoma ar šlakstoma vandeniu vienas kito veidą.

Nouruz chani

Dar kitaip vadinama bahar khani ar nouruzi. Tai tam tikras dainavimo būdas, paplitęs senais laikais Irane. Šiuo metu šio papročio daugiau laikomasi Mazandarano, Gilano ir Chorasano provincijose. Dainininkai, vadinami nouruz chanais, prieš ateinant pavasariui klajodavo po įvarius miestus ir kaimelius, atlikdavo eiles aukštinančias pavasarį, ar religinio turinio improvizacijas.

Sizdah be dar (tryliktosios išvarymas)

 Irano žmonės tryliktą farvardino mėnesio dieną rengdavo išvykas į gamtą - į parkus, sodus, miškus, ar kur į užmiestį. Toks paprotys vadinamas tryliktosios išvarymu (sizdah - trylika, dar - durys, pažodžiui išvertus reiškia - tryliktąją per duris). Taip pat šią dieną rišami žolės mazgeliai ar meluojama trylika kartų.

Sakoma, kad senovės iraniečiai po dvylikos Naujųjų metų šventės dienų, kurios simbolizuoja dvylika metų mėnesių, tryliktąją Noruruz dieną, kuri laikoma palankia ir sėkminga, vykdavo į sodus ar į atokias gamtos vietoves ir ten linksmindavosi, tokiu būdu pabaigdami Nouruz laikotarpio šventę.

Verta paminėti, kad Nouruz šventę, sutampančią su kovo 21d. ir išreiškiančią pavasario pradžią, gamtos ir gyvenimo atsinaujinimą, Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija (UNESCO) paskelbė dvasiniu žmonijos paveldu ir 2010 vasario 23d. Jungtinių Tautų generalinės asamblėjos metu šią senovinę Irano tradiciją ir jos nešamą gyvenimo džiaugsmo, taikos ir draugystės žinią, paskelbė pasauline švente.

 

 

 


٢٢:٠٦ - پنج شنبه ١٣ ارديبهشت ٢٠١٤    /    شماره : ٢٧٩١١٣    /    تعداد نمایش : ١٣١٧



خروج




Svetainė | Galerija | Tinklalapis | kalendorius | elektroninė viza | Kontaktinė informacija | Susisiekite su mumis | paieška